Sniego paveikslai

Trakų lopšelio/darželio „Ežerėlis“ lopšelinukai šiuo metu kiekvieną dieną džiaugiasi žiema ir sniegu. Tačiau šį kartą vaikai sniegą „pažino“ „iš kitos pusės“. „Varliukų“ grupės vaikai puikiai žinojo, kad sniegą galima kasti kastuvu, statyti iš jo sniego senį, lipdyti gniūžtes ir jomis smagiai mėtytis, bet kad ant sniego galima kurti paveikslą-apie tai sužinojo visai neseniai. Be to, vaikai stebėjo, kaip „spalvotasis“ paveikslas pavirto vandeniu, o išneštas į lauką tapo ledu. Taip „Varliukai“ sužinojo ne tik apie tai, kad sniegą galima spalvinti, bet ir pamatė, kaip sniegas virsta vandeniu, o vanduo-ledu. Mažiesiems tyrinėtojams tai suteikė daug nuostabos ir gerų emocijų.

Mokytoja Diana

Medžiai be lapų…

Medžiai be lapų… ,,,,,, Skruzdėliukai“ iš antrinių žaliavų gamino medžius be lapų rudenį ir žiemą. Nuspalvinę savo medžio kamieną, vaikai kirpo, suko šakas, skaičiavo jų kiekį, matavo ilgį, lavino smulkiąją motoriką, mąstė kaip geriau jas pritvirtinti prie kamieno. Smagiausia buvo iškirpti savo snaigę, stebėti kokios jos visos skirtingos, lyginti jų raštus ir dydžius.

Mokytoja Vida

Skruzdėliuko kelionė

Paskutinę lapkričio savaitę kalbėjome apie mišką ir ten gyvenančius gyvūnus. Tačiau vaikai labiau domėjosi vabaliukais. Vienam iš jų skyrėme daugiau dėmesio, nes paskaičius knygutę V.V. Landsbergio „Skruzdėlytė Birutė“, vaikams iškilo daug klausimų. Vaikai domėjosi ar tikrai ant spyglio gali plaukti skruzdės, ar jos nenuskęs. Taip priėjome prie praktinių bandymų kas plaukia, o kas skęsta. Ėmėme primityviausią būdą: ant spyglio prilipdėme mažyčius plastilino gabaliukus, jie atliko skruzdėlyčių vaidmenį. Į vandenį įdėjome spyglį, jis neskendo, tuomet įdėjome spyglį su „skruzdėlytėm“. Jis taip pat neskendo, o plaukė. Vaikai plukdė jas pūsdami, kiekvienas nuo savęs, t.y. nuo kranto prie kranto. Tačiau kai vienas plastilininis skruzdėliukas nuslydo nuo spyglio ir nugarmėjo į dugną vaikai sušuko: „skęsta skruzdėliukas“. Taip padarėme išvadą, kad plastilinas be spyglio plaukti negali, koks mažas jis bebūtų. Tačiau veikla tuo nesibaigė, nes vaikam kuo toliau, tuo daugiau kilo klausimų. Pagrindinis klausimas buvo: ant ko dar galėtų plaukti skruzdėlytės. Kad būtų vaizdingiau iškirpau keletą skruzdėlyčių ir pritvirtinau jas prie šiaudo, kankorėžio, įkėliau į popierinį laivelį ir plastmasinį indelį. Plukdėme, bandėme, eksperimentavome. Vaikai įgijo daug žinių patys bandydami, eksperimentuodami.

Mokytoja Laima

Rudens mokykla

Pasivaikščiojimo metu vaikai rinko lapus, tyrinėjo jų formą, dydį, spalvą, mokėsi pavadinimus. Radus labai ilgą lapą vaikams kilo idėja palyginti ir paskaičiuoti, kiek reiks mažesnių lapelių, kad išpildyti ilgo lapo ilgį. Džiaugėsi radę trumpesnius lapus, kurių reikėjo tik trijų, kad išpildytų ilgo lapo ilgį. Išsiaiškinome, kad ilgas lapas tris kartus ilgesnis už trumpą. Vienas vaikas atnešė kelis mažus, kitas dar mažesnius lapelius ir nusistebėjo, kad dabar tai jau bus darbo, nes kad išdėlioti visą ilgo lapo ilgį prireiks daugiau lapų, nei jie tikėjosi. Vaikai rinkdami lapus pakartojo sąvokas ilgas – ilgesnis, trumpas – trumpesnis, mažas – mažesnis, didelis – didesnis. Skaičiavo, kiek telpa trumpesnių lapų ir kiek reikia mažų lapų į vieną ir tą patį ilgį. Labiausiai vaikams patiko ilgas lapas, o kai reikėjo rinkti ir dėlioti mažiausius lapelius, tuomet ėmėsi gudrybės ir eilės pabaigoje lapai ėmė didėti.

Mokytoja Laima

 

Rudens vaiduokliukai

Išdykęs vėjas nerimsta, bando nuplėšti paskutinius lapelius . Užsispyrėliai iš paskutiniųjų jėgų laikosi įsikibę. Matyt neramu skristi/kristi į nežinią. Jie niekada nebuvo apačioje. Kas jų ten laukia ir ar išvis kas nors laukia…
O mes LAUKĖME, juos išsaugojome ir net panaudojome… Jie tapo sparneliais…Trakų lopšelio – darželio „Ežerėlis“ „Skruzdėliukų“ gr. vaikai užglostė sparnelius, nulipdė veidelius…
Visos pasakos ir istorijos dažniausiai baigiasi – „Visi ilgai ir laimingai gyveno…“

Iš tiesų – labai gražu

Ša ša ša ir šu šu šu
Nes atėjo ruduo,
Nes sutemsta anksti,
Nes už lango garsai
Paslaptingi, keisti:
Šu šu šu… š š š …
Ša ša ša… Šu šu šu…
Nors truputį ir baisu
Bet, mielieji – juk gražu!

Socialinė pedagogė Rasa ir auklėtoja Vida

 

Tolerancijos diena

2022 m. TOLERANCIJOS DIENA lapkričio 16 d. – Tolerancijos dienos simbolis – Tolerancijos namas.
ŠEIMA – tradicijos/pilietiškumas, vertybės, tolerancija, vaiko/žmogaus socializacija, gerbuvis, savijauta – pamatai, sienos…
ŠVIETIMAS – pilietiškumas/tradicijos, vertybės, tolerancija, vaiko/žmogaus socializacija, gerbuvis, savijauta – langai…
VALSTYBĖ – pilietiškumas/tradicijos, vertybės, tolerancija, vaiko/žmogaus socializacija, gerbuvis, savijauta – stogas…

Trakų lopšelyje – darželyje „Ežerėlis“ visą savaitę vyko teminės veiklos, kurių pabaigoje kūrėme TOLERANCIJOS NAMO detales.
Mažiausieji (3 m.) – vardino svarbiausius šeimos narius. Jiems buvo patikėtas pamatų, akmenų simbolio kūrimas.
Keturmečiai – aiškinosi iš ko namas susideda (stogas, sienos, langai, durys… kaminas), kokie namai būna (sraigės, šuns, paukščio, žmogaus… MANO), kas gyvena JŲ namuose. Kam reikalingi langai, durys??? Dekoravo – duris.
Penkiamečiai – dirbo komandomis. Statė namus tik popierinių juostų pagalba. Juos pristatė visiems grupės vaikams (gavosi pats šviesiausias, pats jaukiausias, pats tvirčiausias ir pats linksmiausias). Šiems išradingiems konstruotojams buvo patikėta TOLERANCIJOS NAMO plytų/sienos kūryba.
Mišri grupė (3-6 m.) – tyrinėjo langus. Ką galime pro juos pamatyti, ką matome dabar? Kam reikalingi namui langai? Kam reikalingas darželis, mokykla??? Vaikai piešė vaizdus UŽ lango…
Priešmokyklinio ugdymo grupė – mūsų vyresnėliai. Jiems patikėta TOLERANCIJOS NAMO stogo gamyba. Žaidėme menamus žaidimus, diskutavome apie valstybę, šėliojome, skaičiavome stogo dangą ir ornamentus. Aptarėme vertybes, šeimos papročius ir gero/mandagaus/tolerantiško žmogaus įvaizdį…

Su Tolerancijos diena visus kas mano, kad yra geri žmonės…

Rasa Pavilionienė

Kaštonų paradas

Lopšelinukai tęsė pradėtus darbus, pažintį su rudens teikiamomis gėrybėmis. Toliau puikiai išnaudojo rudens gėrybes – kaštonus. Tvarkingai sudėlioję kaštonus, vaikai pirmą kartą susipažino su stačiakampio forma. Tuo veikla nesibaigė. Lopšelinukai dirbdami komandoje iš kaštonų sudėliojo ilgą liniją, kurią pavadino ,,Gyvate“. Tai buvo puiki pradžia ugdant vaikų matematinius gebėjimus bei lavinant smulkiąją motoriką. Veiklos pabaigai vaikučiai sugalvojo pasportuoti ir tuo pačiu pasimokė gražiai sustoti viena linija.

Diana

No Images found.

Bendrystės šaka

Priešmokyklinukai  kartu su šeimos nariais ir pedagogais dažė šaką. Šaką įkišo į vazą ir pylė smėlį, pakreipė ir smėlį spaudė prie vazos sienelės, kad neišvirstų. Dažė, kad apsaugotų šaką nuo puvimo. Vaikai diskutuodami ir bandydami suprato, kad ten kur šakų mažiau, šaka turi prisiglausti prie vazos krašto, kitaip nuvirs. Paskirstė šakose svorį lyg svarstyklėse. Smagu dirbti bendrystėje, komunikuojant, surandant sprendimus, dalinantis patarimais, formuojant įvairius įgūdžius.

Audronė

Priešmokyklinukų knyga

Priešmokyklinukų veikla ,,Mano knyga“. Pokalbis apie knygas, jų rišimą išryškino, kad vaikai nerasdavo savo darbelių, nemokėjo surišti raištelio, rasti popieriaus lape centrą, lygiai sulenkti, pagavus abu kampelius. Mokytoja paaiškino, kad visą tai mokomės rišdami – gamindami savo knygą. Vaikai panoro surišti savo knygą. Tyrėme kaip atrodo knygos viršelis, parinkome storesnį popierių. Rašėme ant atskiro popieriaus lapo kiekvieną raidę atskirai, ant viršelio „Mano knyga“ abu žodžius. Piešėme, atlikome užduotį ir pagal galimybes „aprašėme“. Kas raidę, kas žodį, kas sakinį ar net kelis. Vaikai visi mokėsi rašyti, nes knyga ne tik iliustruota, bet turi ir tekstą. Skaičiavome knygos lapus, matavome jos storį, vis geriau sekėsi rišti, rasti ilgajame lapo krašte centrą, laikyti skylamušį taip, kad lapas į jį įlystų iki galo. Vieniems geriau sekėsi rišti, kitiems rašyti, piešti, kažkam buvo reikalinga pagalba. Yra dar kur tobulėti, kad mūsų knygos lapai taptų informatyvūs, ilgesniais tekstais, lygiau surišti.

Audronė

Priešmokyklinukų edukacinė išvyka

Trakų lopšelio – darželio ,,Ežerėlis“ priešmokyklinukai išsirengė į „Gervių lizdą“! Neradome gervių, bet džiūgavome radę tiek įdomybių: mokytojas, žinančias ir mokančias mus, kaip patikrinti gilių daigumą, paskaičiuoti šakas, kamieno rieves ir paskaičiuoti medžio amžių; surasti ramybės, išminties, kūrybos, meilės akmenis, pasisemti ir iš jų ir iš senolio ąžuolo (apkabinus jį) galių; balansuoti keliaujant laimės taku; nepaklysti ąžuolų labirinte; Angelų name pasigaminti po stebuklingą lazdelę; paklausyti ąžuolo pasakojimo; gongų, dubenėlių, lietaus garsų; pasilepinti šiluma iš židinio, gilių kavos, arbatos ir iš aplinkinių begalinės meilės. Grįžome kupini naujų potyrių ir puikios nuotaikos. Dėkojame edukatoriams.