Pavasario žiedai

Atėjęs pavasaris ir pražydę sodai sužadino vaikų smalsumą. Buvimo lauke metu, vaikų akis traukė žydinčios gėlės bei medžiai. Tai paskatino juos  diskutuoti ir kalbėtis apie žydinčius sodus. Papasakoję, kokius vaismedžius jie augina savo soduose, kokias gėlytes randa pievoje ar savo namų gėlyne, vaikai žiedus atvaizdavo neįprastu būdu – ant įmaučių. Panaudojus įmautes piešimui, efektas buvo toks, lyg tapyta buvo ant stiklo. Taigi, išdžiūvus vaikų kūriniams, jie jais žavėjosi ant šviesos stalo. Tuomet auklėtoja grįžo į savo vaikystę ir prisiminė kaip pienėms darydavo „šukuosenas“. Vaikai taip pat nusprendė tai išbandyti. Buvo daug juoko ir susižavėjimo. Kadangi vaikų dėmesį ypač traukia aplink žydintys kaštonai ir vyšnios, nusprendėme daugiau pakalbėti apie medžio žiedus. Vaikai uostė įvairius žiedus, aptarinėjo iš ko susideda medis. Išanalizavę pagrindines medžio dalis, vaikai puolė kurti savo medį. Pasidalinę į dvi grupes bei pasitelkę savo vaizduotes, jaunieji sodininkai tiesiai ant lapo „pasodino“ savo medį. Šių veiklų metu vaikai gilino žinias apie augalus, lavino savo kūrybiškumą, vaizduotę, smulkiąją motoriką bei grupinio darbo įgūdžius. Taip pat puoselėjo meilę gamtai. Vaikai pilnai įsitraukė bei atsidavė veikloms.

Mokytoja Diana

Pavasarinės veiklos

„Nykštukų“ grupės vaikučiai stačia galva panėrė į pavasarines veiklas. Vieną dieną visi labai aktyviai rūpinosi svogūnų augimo ciklu. Pamerkė juos į vandenį, aprengė drabužėliais, suteikė jiems vardus ir ėmė kantriai laukti, kada sužaliuos, bei išleis šakneles. O jau kitą dieną vaikučiai ėmėsi naujos, kiek neįprastos veiklos – pabandė susirišti verbą. Šiame veiklos procese vaikučiai gyvai susipažino su kadagiu, jo uogomis ir blindėmis, bei pirmais jau pasirodžiusiais „kačiukais“ – mielais ir švelniais gumulėliais ant šakelių. Rišdami verbą vaikai lietė du kontrastingus augalus: vienas dūrė savo smailiais spygliukais į pirščiuką, o kitas švelniai kuteno nosytę. Rišdami siūlus ant kadagio šakelių, vaikai rinkosi norimas spalvas, jas skaičiavo ir įvardijo jų pavadinimus. Vaikai daug sužinojo apie verbų sekmadienio papročius.

Mokytoja Laima

Stebuklingi šiaudeliai

„Boružėlių“ grupės vaikai susipažino su stebuklingais šiaudeliais. Užduočių ir žaidimų su šiaudeliais metu smagiai, išradingai, pasitikėdami savimi ir savo jėgomis stebėjosi kiek gi galima nuveikti. Išmėgino pūsti lengvus ir sunkesnius daiktus, gerti vandenį ir burbuliuoti pučiant, traukiant orą per šiaudelį surinkti popieriaus skiauteles , o smagiausia pučiant dalyvauti zuikių lenktynėse.

Mokytoja Birutė

Spalvų apsupty

Vaikai veiklos metu prisiminė pagrindines spalvas, ieškojo jų grupės aplinkoje, įvardino jas. Sumaišius grupėje esančius įvairiaspalvius akmenukus, vaikams iš jų buvo pasiūlyta padaryti „Spalvotą lietų“ ir pasidžiaugti spalvų ryškumu. Spalvotų akmenukų krūvą vaikai išrūšiavo ant atitinkamų spalvų kaladėlių, skaičiavo, kiek akmenukų yra ant kiekvienos kaladėlės. Visos veiklos metu vaikai stebėjo spalvų įvairovę ir grožį. Šį kartą vaikai „Spalvotą lietų“ stebėjo atlikdami eksperimentą iš vandens, maistinių dažų bei aliejaus. Vaikai žavėjosi matomu vaizdu, bet tai dar buvo ne viskas. Įmetus į „Spalvotą lietų“ šnypščiančią tabletę, vaikai išgavo „Spalvotą ugnikalnį“, kuris suteikė dar daugiau nuostabus ir susižavėjimo. Visos veiklos eigoje, šviesos stalo pagalba vaikai stebėjo įvairus spalvotus stikliukus, dėdami vienas ant kito bandė išgauti naujas spalvas bei žiūrėjo per juos, kaip per akinius. Veiklos metu vaikai ugdėsi grupinio darbo įgūdžius, lavino atmintį, dėmesio koncentraciją, matematinius įgūdžius. Taip pat ugdėsi atsargumo jausmą, žingeidumą bei norą pažinti, tyrinėti, stebėti. Veikla pilnai įtraukė vaikus bei paliko jiems puikų įspūdį.

Mokytoja Diana

 

Aš galiu būti ir konditeris

Darbai veja darbus. „Nykštukų“ grupės vaikučiai labai darbštūs ir dar puikūs konditeriai, todėl kovo 8 dieną uždarant Kaziuko dirbtuves, prikepė sausainių, kuriuos ragavo patys, vaišino darželio bendruomenę ir tėvelius. Vaikučiai turėjo galimybę patys įmušti į tešlą kiaušinį, prisiliesti prie miltų, cukraus ir aptarti jų birumą, sviesto ir grietinės konsistenciją. Svėrė svarstyklėmis, skaičiavo ir matavo šaukštais ir šaukšteliais. Labiausiai vaikučiams patiko kočioti tešlą ir formele spausti sausainius. Išsiaiškino, ką reikia daryti, kad tešla neliptų prie kočėlo ir stalo. O formelių, kočėlų ir pabarstymų, sausainiams papuošti, atsinešė iš namų ir visi draugiškai dalinosi. Skardoje sudėliotus sausainius visi nešė į virtuvę ir su dideliu nekantrumu laukė, kada iškeps.Mūsų šaunioms virėjom pranešus, kad sausainiai jau iškepti, skubėjo jų pasiimti. Vaikučiai puikiai įsiminė, kurioje skardos vietoje dėliojo savo sausainius ir kiek jų padarė. Vaikai vertino vieni kitų sausainius, jų pasirinktą formą, papuošimą, sausainio storį, džiaugėsi vieni kitų kūrybiškumu. Buvo daug smagių akimirkų.

Mokytoja Laima Četrauskienė

Kuo ypatingas mano miestas Trakai

Pokalbis – diskusija su vaikais apie Trakus, lyginome žemėlapius-kuo skiriasi ir kuo panašūs Lietuvos ir Trakų žemėlapiai. Vaikai lankstė laivelius, ežero bangeles, matavo kiek telpa į 150 cm. 50cm. 30 cm. laivelių. Išbandė ar skęsta vandenyje popieriniai laivai. Pasiskirstę grupelėmis, grupės erdvėse dėliojo miesto pavadinimą, kūrė ežerą (vanduo, smėlis, kriauklės, akmenukai), ant šviesos stalo dėliojo įvairius žodžius, kūrė pilis. Kompiuteryje rašė – Trakai, ežerų pavadinimus… Muzikinio žaidimo ,, Laivelis“ metu vaikai įtvirtino kryptis – aukštyn, žemyn, kairėn, dešinėn, už, po, ant.

Mokytoja Vida

« 1 2 »

Spalvos ir spalviukai

Ryto rato metu vaikus aplankė pandos žaisliukas, kuris atnešė pilną krepšį spalvotų kamuoliukų. Vaikai juos rūšiavo pagal spalvą į tam tikros spalvos kibirėlius. Vaikai, kurie kalba įvardino spalvas. Rūšiavo kamuoliukus pagal dydį- didelis, mažas. Stebėjo, kaip kamuoliukas plaukė vandens paviršiuje. Keletas mergaičių vėrė spalvotus karoliukus, kuriais pasipuošė ir labai džiaugėsi savo atliktais darbeliais. Vaikai bandė įvaldyti pipetės veikimo principą, lašino spalvotus lašelius ant vatos diskelių. Vaikams ši veikla labai patiko. Stebėjo, kaip liejosi ir maišėsi spalvos. Iš spalvotų vatos diskelių gamino paukštelius. Tokie kūrybiniai ieškojimai ir atradimai leidžia vaikams atsipalaiduoti ir pažinti pasaulį.

Rasa Bazilevičienė

Mano žemė maitintoja

„Nykštukų“ grupės vaikai veiklos metu supažino su juodžemiu, tamsiu ir šviesiu smėliu, durpėmis, akmenimis. Išsiaiškino iš ko sudarytas dirvožemis, stebėjo žemės grunto laidumą vandeniui, susipažino su smėlio savybėmis, lavino kūrybiškumą. Vaikai čiupinėjo durpes, smėlį, juodžemį, dėjo juos į indelius, stebėjo spalvų įvairovę, lašino pipetėmis vandenį, stebėdami, kaip jis skirtingu tempu skverbiasi žemyn. Statė bokštus iš juodžemio, smėlio ir durpių, stebėjo, kuris – tvirčiausias, o kuris vos palietus subyra. Stebėjo, kas vyksta užpylus vandeniu smėlį ir durpes. Lašindami spalvotą guašu skiestą vandenį, stebėjo, kaip vanduo skverbiasi į gruntą, o spalva lieka paviršiuje, taip nudažydama grunto paviršių. Vaikai drąsiai eksperimentavo, stebėjo, mąstė, pasakojo, ką jaučia liesdami skirtingų rūšių dirvožemius. Pastebėjo, kad priklausomai nuo žemės grunto skiriasi ir pralaidumas vandeniui. Tyrinėdami, eksperimentuodami, dalyvaudami, stebėdami, patys veikdami ir atrasdami, išgyveno pažinimo, atradimo džiaugsmą. Mokėsi logiškai mąstyti, darydami išvadas.

Mokytoja Laima Četrauskienė

Neplanuotas eksperimentas “Boružėlių” grupėje – citrininis ugnikalnis!

Ryto rato metu vaikus aplankė iš Graikijos atvykęs garbingas svečias – vėžliukas Saimonas. Keliaudamas iš rankų į rankas, vėžliukas susipažino su grupės vaikais ir su dideliu susidomėjimu klausėsi jų pasakojimų apie savaitgalio nuotykius. Už malonią pažintį su vaikais, vėžliukas Saimonas įteikė vaikams lauktuvių – nesenai sunokusias citrinas, tiesiai iš vėžliuko sodo Graikijoje. O, kad dar labiau nustebinti vaikus, vėžliukas pakvietė vaikučius atlikti eksperimentą ir pabandyti iš citrinos sukurti tikrą ugnikalnį!  Prieš pradedant eksperimentą, ugdytiniai nusprendė įsitikinti ar tai tikros citrinos, jas uostė ir ragavo. Įsitikinę, kad tai tikros citrinos, vaikai suskubo atlikti bandymą. Teptuko smailiuoju galu darė skylutes citrinoje, iš pipečių lašino maistinius dažus, bėrė sodos miltelius ir pylė stebuklingą vandenį, kuris iššaukė tikrą ugnikalnio išsiveržimą! Ugdytinius labai nudžiugino išsiveržusio „ugnikalnio“ efektas – aikčiojo ir net plojo iš laimės. Eksperimento ,,Citrininis ugnikalnis“ metu vaikai išsiaiškino, kaip tarpusavyje reaguoja maistinės medžiagos – actas ir soda. Pasakojo ką pastebėjo (soda burbuliuoja, šnypščia, actas aitriai kvepia, burbulai panašūs į karštą lavą), įgijo žinių apie chemines reakcijas, bendradarbiavo, analizavo, mokėsi formuluoti savo mintis, apibendrinti. Eksperimentui einant į pabaigą, ugdytiniai pasiūlė ant balto popieriaus nutapyti įvairius peizažus, panaudojant įvairiaspalves putas, kurios susidarė įsiveržimo metu.

Mokytoja Karina Voitinovič

« 1 2 »

Amatą mokėsi – duonos turėsi

Pirmadienis, kovo ketvirtoji. Kovarnių diena, sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti, dabar labiau žinoma kaip Kazimierinės. … Nors saulė ilsis pasislėpusi po debesų patalais, lopšelyje – darželyje „Ežerėlis“ kūrybinių dirbtuvių savaitė „Amatą mokėsi – duonos turėsi“. PU grupės vaikai su grupės mokytoja Vida Kmieliauskiene pasiraitoję rankoves kūrė ir eksperimentavo, matavo ir lygino, skaičiavo, lietė, uostė…

Pradedam viską nuo pradžių. Priešmokyklinės grupės vaikai kūrybinėse dirbtuvėse gamino knygų skirtukus. Juos puošė, iliustravo. Išbandė marmuravimo dažus ant beržinių kamuoliukų. Pipečių pagalba skaičiavo kapsinčius pasirinktos spalvos dažų lašelius Stebėjo, kaip įvairių spalvų ritiniai – nusėsta ant medinių paviršių, suteikdami kamuoliukui fantastiškus raštus. Dviejų vienodų nebuvo, visi skirtingi, visi ypatingi, kaip ir patys vaikai.

Susipažino su natūralia avies vilna. Lygino natūralios vilnos ir sintetinės minkštumą, kvapą, švelnumą. Spėliojo kokius gaminius galima iš jų pagaminti. Prireikė ir matematinių gebėjimų, matavo pakabukus – kokio ilgio reikia siūlo, kiek širdučių telpa ant knygos skirtuko.

Bendrystės ir draugystės atmosfera vyravo grupėje – vieni kitiems padėjo, mainėsi, keitėsi, mokino užrišti mazgus. Viskas – darbai, paukščiai, žmonės,- kalba apie pavasarį, net mąstyti pradedi pavasariškai…

 

Socialinė pedagogė Rasa